Tradicinis Baikerių blūds žemaitijoj.

Šįkart daug galvojant ir bežiūrint į orų prognozes galiausiai buvo nusispjauta ir šeštadienio popiete iš Vilniaus šauta tiesiu taikymu į Varnius.

Po Ventspilio dar buvo likę pakankamai Biržietiško Alaus, o jį naikinti garaže, vidurvasaryje būtų šventvagystė..

Orai nelepino (prisimenant praėjusius metus, kai su maikėm trumpom rankovėm karšta važiuoti buvo), pakeliui kokius penkis kartus sulijo ir išdžiovino.

Atvyke pačiu laiku, apsistojome jau matyt tradicija tapsiančioje vietoje.

Aptikome ir ne vieną pažįstamą veidą..

Veiksmas. Nepaisant prasidėjusio įkyraus purškimo (lietum nelabai pavadintum), tautos buvo pakankamai gausiai.

Kelias tiesiu taikymu į mūsų stovyklavietę..

.. tačiau greita jo pabaiga.

Skėtis didelis, po juo telpa ir žirgas.

Blizgėk blizge..

Tamsa su trupučiu šviesos. Fejerverkai. Striptizas. Tūsas iki velnias žino kada..

Rytas. Ankstyvas, giedras ir gaivus. Tačiau nebūtinai lengvas.

Verdami rytiniai atgaivos vaistai. Išties palengvino rytą.

Žinoma, kaip be pono Vytauto..

.. ir popierinio GPS’o. Brėžiam maršrutą žemaitijos vingiais Vilniaus kryptimi.

Savaitgalį turėjome progą aplankyti braliukų žemę ir daugelio lietuvių (bent kartą dalyvavusio) pamėgtą Kurland bike meet, kuris vyksta Ventspilyje , kempinge prie jūros.

Pagal susiklosčiusias galimybes startas buvo suplanuotas šeštadienio rytą 7:00. Žinoma realiai startuota kokiu pusvalandžiu vėliau..

Retai kada mes važiuojame tiesiausiu keliu.. Šįkart planas per Biržus.., dėl tam tikrų sumetimų.

Greitai pasiekiame Panevėžį. Keletas pitstopų..

Pabiržė

Ir vienas iš rimčiausių tarpinių sustojimų – Biržai ir daryklos firminė parduotuvė.

Pompuojam bambalius  gyvo Biržietiško alaus.

Ir ne vien bambalius..

Pasiėmėm gerokai daugiau nei reikia, bet jei telpa.. kodėlgi ne.

Laiku susigriebėme, kad visgi reikia judėti iš taško.. Tai taip būtumę likę vietoje ir palapines ant pievutės susistatę “Biržai beer meet 2011” padarę.

Besikratydami latvių išpuoselėtais keliais stojame pakelės poilsiavietėje pietų ir poilsio minutei.

Pagrindinis kelias Riga-Ventspilis savo remontais ir šviesoforais kas šimtą metrų.. Visgi progresas vyksta.

Į pavakarę pasiekiame Ventspilį. Dienos rida 500 km. Organizatoriai “nudžiugina” pranešdami, kad bilieto kaina 10 latviškų pinigų. Kai tuo tarpu išankstinėje info buvo rašomi 5..

Keli idomesni dalyviai:

Kas buvo naktį – nežinau..

Rytas:

judesys prieš startą

sultys yra gerai..

Kol visi atgauna jėgas ir atranda sveikatas, startuojam apie vidurdienį.

Ventspilis tiesiog knibžda lietuvių..

Pildom bakus, ruošiamės kelti burias.

Samogitian MC vienas iš agregatų.

Ir ką galėtų reikšti? Šiek tiek į skarbonkės baką, šiek tiek į kanistriuką..

Į savo kraštą traukiame Latvijos pajūriu, pro Liepoją. Per du metus kelias ne tik, kad nepagerėjo, bet dar žiauresnis.

To neatlaiko ir Hondos numeris su žibintu. Viskas atsiduria tarp rato ir sparno..

Neadavė mažo numeriuko, – pats natūraliai eksploatacijos eigoje sumažės..

Ir ką galima šnekėti apie braliukų kelius. Bestovint V-Makso koja stačiai asfalte prasmego..

Galiausiai vakare pasiekiamas Vilnius.

Prasukta virš 1000 km.

Šauni kelionė. Daugiau tokių.

Viena iš padarytų išvadų – Latvija, lietuvių paguodos kraštas (kur yra blogiau). Bocmanas

Bilietas 10 latų – už tvarkingus tualetus.. Sniegas

p.s. visgi mano šoninės tašės truputį stipriau nukentėjo po aštresnio iššūkio. Autostradoje prasilėkus kiek didesniu nei 200 km/h greičiu, – nudegė tašių kampai kiaurai. Aršusis V-Maksas mėgsta pasispjaudyti ugnimi..

Fotografė: www.laimafoto.lt