Prisiminiau dar vieną svarbų momentą, kurį atlikau dar vidurį žiemos. Cilindrų kanalai.

Nors čia viskas elementaru. Pirmoje vietoje iš išmetimo kanalų išvaliau suodžius. Tam naudojau paparasčiausią metalinį šepetuką montuojamą ant grąžto:

Suodžių buvo išties daug. Kanalų paviršiaus netobulinu, – nepatariama.

Prie įsiurbimo kanalų darbo daugiau, o ir gamyklinio broko netrūksta. Naudoju specialų antgalį skirtą metalo apdirbimui.

Vaizdas gamyklinio varianto:

Nuotrauka jau po nedidelio apdirbimo. Gaila, kad nepadariau kaip atrodė blogesnis variantas. Žodžiu gilzės kraštas gerokai išsikišęs, o tai turi neigiamos įtakos mišinio “kelionei” į kamerą. Tas pats ir su matomu grioveliu. Iš jo išlenda kolektoriaus priveržimo smeigė. Sakyčiau ne iki galo gamykloje buvo apgalvotas ir suprojektuotas šis momentas.

Taisome gamyklinį broką. Toliau neatvaizdavau, bet įsukęs atgal smeigę, išsikišusį paviršių taip pat apdirbau sulygindamas su aplinkiniu. Likusią duobutę už smeigės (jos ilgio neužteko iki gilzės) užpildžiau taip vadinamu “skystu” metalu ir galutinai apdirbau iki lygaus paviršiaus.

Prie to paties paminėsiu ir kolektorių. Jo angos nevisiškai sutampa su cilindrų kanalų angomis. Bandžiaus atskirus tris kolektorius ir rezultatai buvo skirtingi. Tai kaip praktika rodo, prie kiekvieno atskiro motoro reikia individualiai dirbti su visomis dalimis. Gamykliniai presai turėjo pakankamą paklaidą, kad skirtingi motorai skirtingai dirbtų, tuo labiau išvystytų nevienodą galią ir max greitį.

Prie galvučių praleista daugiau laiko. Ir ne veltui.
Pilnai surinkus stumoklinę, cilindrus, galvutes, buvo atliekamas degimo kameros tūrio matavimas. Tam naudotas graduotas švirkštas ir tepalas. Matavimai buvo atliekami po kelis kartus. Su tarpinėmis (po cilindru ir galvute) ir be jų. Šiuo konkrečiu atveju (kai grupė antro remonto), teorinis suspaudimo laipsnis (10,2) buvo išgautas tuo momentu, kai cilindrai su galvutėmis surekami praktiškai be tarpinių (galimos tik išties plonos). Praktiniai matavimai ir skaičiavimai parodė, jog su tarpinėmis (po cilindru 0,8mm ir po galvute 0,2mm) suspaudimo laipsnis išgaunamas gerokai mažesnis nei reikiamas.
Paskaičiavus nuspręsta pradžiai galvutes nutekinti 1,5mm.

Prie to paties tekintojo paprašyta truputį nuimti ir dalį galvutės kameros dalies (viena galvutė buvo sudraskyta kažkada subyrėjusių žiedų). Šioje vietoje ir buvo galimai iškreiptas galvučių tūris. Surinkus abejas galvutes ir išmatavus tūrius, pasirodė, kad jų tarpusavio tūrių skirtumas sudaro 1cc. Vieną iš jų papildomai sužeminus 0,5mm rezultatai buvo lygūs.

Išvados šiuo konkrečiu atveju -  sužeminus 2,0mm galvutes ir naudojant tarpines sumoje 1,0mm išgaunamas suspaudimo laipsnis apie 11,2. Būtent toks, kokio ir siekta.

Galiausiai užbaigtos ir nuplautos galvos:

Nauji čekiški 2 remonto stumokliai.

Pagal stumoklius šlifuoti ir honinguoti cilindrai.

Ankstesnėse dalyse šio ciklo daug prirašiau apie ardymo, defektų nustatymo ir jų sprendimo problemas. Galiausiai atėjo laikas vėl viską sukrauti kruvon. Iš dalies tai net nėra čia ką aprašinėti. Viskas paprasta ir elementaru. Bet nors trumpai atvaizduosiu kaip aš tai darau.

Žinoma prieš surenkant reikėtų blokus ir kitas dalis nuplauti. Keičiant senus guolius siulau naudoti pramoninį feną. Tas daiktas labai palengvina ir iš dalies pagerina surinkimo kokybę.

Ištepliojam hermetiku.

Variklio surinkimui naudoju du plieno lakštus. Sriegiuotomis smeigėmis tiesiog sutraukiu abu blokus. Ir nereikalingas joks plaktukas. Dar prieš tai gerai pašildau dešinio bloko alkūninio guolį ir pačio bloko tą dalį, į kurią įeina veleno centrinė aliuminė dalis. Šie du taškai labiausiai ir priešinasi variklio surinkimui.

Tuomet su naujais varžtais suveržiu.

Surenkam sankabą ir statom naują dangčio tarpinę.

Ir belieka stumoklinė grupė. Bet apie tai vėliau.

Šioje vietoje prie cilindrų, galvučių padirbėsime daugiau. .

Laukite tęsinio…

Truputį apie greičių dėžę. Viskas čia paprasta ir elementaru. Apie jos defektus buvo minėta ketvirtoje dalyje. Dažniausiai dantračių apgadinimus sukelia prasta tarpinė tarp vairo ir sėdynės arba tiesiog netinkamas dėžės sureguliavimas, jei apskritai ji buvo reguliuota.

Surinkus pavarų dėžę į kairį bloką, būtina patikrinti kaip jungiasi visos pavaros ar gerai susijungia dantračiai ir nekabina kitų. Ypač esant laisvai pavarai, dantračiai turi suktis lengvai nekabindami kitų.

Kitas labai svarbus elementas – šakutės. Pastarosios labai kenčia dėl blogo sureguliavimo. Esant pirmai ar ketvirtai pavarai, jos neturi būti prispaustos, o lengvai judėti dantračio lizde esant surinktai pilnai dėžei. Kitu atveju dėl trinties trumpėja jų ilgaamžiškumas.

Tai yra, esant įjungtai ketvirtai pavarai ir neuždėjus kraštinio dantračio, velenėlio šlicai turi būti truputį aukščiau dantračio (kaip matosi nuotraukoje):

Tokiu atveju kraštinis dantratis atsirems į šlicus ir nespaus dantračio su šakute. Analogiškai ir su kita šakute esant pirmai pavarai.

Jei taip nėra, tuomet naudojamos tiksliosios poveržlės, kurios šiuo atveju dedamos velenėlio kitame gale prie guolio.

Šakučiu susidėvėjimas.  Jos turi gražiai apkabinti dantratį ir minimaliai judėti į šonus.

Štai susidėvėjusi iki tiek, kad prispaudus vieną kraštą, kitas tiesiog nebekabina:

Tokios šakutės tarnavimo laikas suskaičiuotas.

Tvarkingas variantas:

Palyginimui susidėvėjusi ir tinkama naudojimui (atkreipti dėmesį į galus):

Jas apskritai reikia labai atidžiai apžiūrėti, nes galimi tokie mikro įtrūkimai: