Visiškai slaptai. Viduržiemį.

G. I. B.

Prisimintas ir palidėtas praėjęs sezonas.

Atverstas naujas 2012 metų lapas.

Verta aplankyti vien dėl kelių aparatų. Vienas iš jų:

“Tuk tuk Indija”..

Ir vienas iš rimčiausių eksponuojamų keturačių!

Galiausiai atėjo ruduo, dabar jau ir,  žiema. Per tą laiką buvo nemažai nuveikta prie JAWA motociklų.

Po mano paskutinio motoro išskyrimo/remonto (aprašyto ARS #12 – nesibaigia) vis dėlto daugiau tokių rimtų pokštų nebebuvo. Tačiau tąkart dar nespėjau atgauti pasitikėjimo juo.

Su greičių dėže buvo sėkmingai užbaigti darbai. Tik dar kurį laiką teko pasidarbuoti su sankabos praslidimu važiuojant aštresniu rėžimu. Pakeistos beveik visos jos dalys, tačiau esminis persilaužimas įvyko idėjus papildomą metalinį tarpdiskį.

Dabar motoras sukasi puikiai. Reakcija į akseleratoriaus pasukimą, bei važiavimo dinamika – šiandien mane tenkina.

Beliko išspręsti vieną iš paskutinių galvosūkių – karts nuo karto dingstančio maitinimo į uždegimo rites. Įtarimas krenta ant degimo spynelės..

Galvosūkis akių lavinimui.

Aukščiau esančioje nuotraukoje Jawa užfiksuota prieš ir po kosmetinio mano prisilietimo.

Neskaitydami mano rašliavų esančių žemiau – suraskit 6 skirtumus.

Grįžtant prie reikalo.

Užkabino mane ši Jawa. Nors pirmas vaizdas, nemeluojant – tragiškas. Turiu galbūt kažkokį pojūtį, žvilgnį ar vaizduotę. Žvelgdamas į galimą pirkinį, visada žiūriu giliau. Paskaičiuoju. Prekinė išvaizda mane retai kada pritraukia ar atbaido.

Be to užkūrus šį motorą, neišgirdau to, ką daugelis Jawų skleidžia. Sveika širdis – didelis pliusas.

Galiausiai buvo imtasi rimto darbo.

Iškuopta ir nuplauta.

Pašalinti to dešimtmečio tiuningo sprendimai ir atributai:

prailginti galiniai amortizatoriai, auktyn užlenkta rėmo galinė dalis, nuleisti duslintuvų bakeliai, atstatyti galiniai pakojai, pašalinti ratlankių “lietumo” imitacijos, griozdiški apsauginiai lankai.

Ir gautas originalus klasikinis Jawos vaizdas.

Toliau laukia truputis darbo prie techninės dalies.

p.s. šiai Jawai paieškomas lopšys.

Pradžia buvo čia.

Po nedidelių pastangų (neįskaitant darbo su prirūdijusiu baku, bei atitinkamai užsikimšusiu kraneliu) Jawa užsivedė. Puikus motoro darbas, skardus skambesis per išmetimo bakelius, bei puiki trauka pradžiugino širdį. O visą išplovus, nublizginus raudonas skardas – ir akis.

p.s. Velorex’ą prikabinau jau vėliau..

Žvarbu. Nulis laipsniu ir nė kiek pliuso..
Garažų masyvę užgriaudėja pažadintas V-Maksas. Apsižergiu ir neriu į miesto gatves užpildytas automobilių.

Po penkiolikos minučių įgriūnu į darbinį krėslą. Drebu. Tik nežinau nuo ko – šalčio ar adrenalino.
Užsikaifavęs – senokai buvo taip gera.. Kolega šįryt atvažiavęs į darbą su žiemine striuke pralinksmina visus, – kontrastas, tarp jo ir manęs.

Priešpiet išsiprašau iš darbo “asmeniniais reikalais”.

Netrukus trise (vėliau ir keturiese) skriejam užmiesčio keliais.

Tradicijos lieka tradicijom. Gal šiemet ir paskutinį kart.

Puiki diena!

p.s.

Iki šiol su mocu be +10 nelysdavau lauk.. Nematydavau tikslo žudytis.

Tačiau šiemet ruduo kitoks. Galbūt ir nuotaikos ir kompanija..

Jei taip ir toliau – su mocais prie Kalėdų eglės!

Jau būtų galima sakyti – eilinis rudens sekmadienis su mocais..

Rudeniškai mistinis oras, gera nuotaika. Trakai ir kibinai.

Laivas naujo gyvenimo pradžiai.. Nors gal ne. Vis dėlto plaustas.

Bartkuškio dvaro sodyboje. Mistiškai žavinga atmosfera ir veiksmas be komentarų..

Mes čia dar sugrįšim.. Tikrai taip!


vilkolakiai.lt

„Pagrindinė idėja yra propaguoti patį motociklizmą, nes tai yra pakankamai senas, gilias tradicijas turintis reiškinys ir to nereikėtų pamiršti. Mes galime teisėtai, pagrįstai ir išdidžiai pakelti galvą sakydami, kad mūsų motociklizmo istorijai yra daugiau nei 80 metų“, – sakė R. Bružas.

TV pasaulyje žinomą kūrėją griebtis rašytojo plunksnos pastūmėjo netikėtas radinys – 1930 metų ženklelis, kuris tuomet buvo tvirtinamas prie motociklo. Nemažai informacijos apie motociklininkų judėjimą autorius rado to meto spaudoje, kurioje netrūko pranešimų apie motociklų savininkus, kurie buvo vadinami arba didvyriais, arba pamišėliais ir kuriais visuomenė itin domėjosi. Lygindamas juos ir šių dienų baikerius Rimas Bružas randa nemažai panašumų.

„Tarpukario Lietuvoje motociklą galėjai nusipirkti išsimokėtinai, kaip ir dabar. Visgi tai buvo prabangos priemonė, kainavusi apie 2000 Lt. Palyginimui, karvė kainavo apie 200 Lt. Motociklininkai daug keliaudavo – tai yra dar vienas panašumas su šiais laikais. Kas įdomu, klubų įstatai yra identiški šiandieniniams, o vertybės lieka tos pačios. Skirtumai tokie, kad anuomet į motociklininkų klubą galėjo stoti moterys, dabar retas baikerių klubas, kuris tai daro“, – panašumus ir skirtumus vardijo R. Bružas.

Kartu su knyga „Bikerstory.LT“ pasirodys ir dokumentinis filmas. Autoriaus planuose „Bikerstory.LT“ trilogija. Antroji knyga bus skirta sovietiniam laikotarpiui, o trečioje bus pasakojama apie šių laikų baikerius.

Internetinis tinklapis: www.bikerstory.lt

Dar viena rudens sekmadienio popietė. Išties nešilta..

Šįkart traukiam į Obuolių salą (Molėtų r.).

Su sąlyga, kad nebuvo šilta, visiškai nesinorėjo bastytis po salą. Išspaudžiau tik kelis kadrus..

Saloje gyvenantis indėnas ir du jo draugai. O galbūt sąjungininkai..

Ir visi kartu.