Alkūninis velenas – vienas iš pagrindinių variklio sudedamųjų dalių turintis didelę įtaką jo darbui.

Defektai turintys neigiamą įtaką.

• Švaistiklio laisvumas vertikaliomis kryptimis, tai pat per didelis šoninis (horizontalus) – išsidėvėję švaistiklio guoliai.
• Veleno šoninių ašių guoliaviečių išsidėvėjimas – tokiu atveju ir geriausiai sucentruotas velenas, variklyje turės mušimą.
• Susidėvėję centriniai veleno guoliai.
• Alkūninio veleno išsicentravimas.

Aišku viena, alkūninio veleno remontas reikalauja žinių, norint darbus atlikti kokybiškai. Taip pat tam reikia turėti specialios įrangos/įrankių.

Trumpai aprašysiu vieną iš darbų, kuriam atlikti viso to reikia minimum. Tai centrinių guolių keitimas.

Pradžioje būtina pasižymėti skriemulių padėtį vienas kito atžvilgiu, kad išskirtą veleną surenkant būtų aiški skriemulių padėtis. Tai tiesiog stačiu kampu per visus skriemulius išrėžiama linija.

Dviejų cilindrų variklio velenas susideda tarsi iš dviejų. Tokiu būdu išskiriam vieną nuo kito. Į tarpą (kur stovėjo centrinė aliuminė veleno dalis) įstatom mžiausiai tris varžtus (pvz. 14mm) ilgio kaip tarpas, su užsuktomis veržlėmis. Tuomet paeiliui nuo varžtų atsukinėjam veržles. Velenas pradės išsiskirinėti. Eigoje varžtus galima pakeisti ilgesniais, nes didėjant tarpui tiesiog pritrūksim ilgio. Gaila, bet neturiu to proceso nuotraukų.

Nuotraukoje ant skriemulio matosi išskyrimo varžtų žymės.

Išskyrus veleną, įmamės darbo su guoliais. Jų nuėmimui naudoju guolių nuėmėją (sjomniką). Kraštinį guolį tenka išardyti, kad būtų galima jį atitraukti nuo aliuminio intarpo kuo mažiau jį apgadinant.

Toliau senus guolius keičiame naujais. Rekomenduoju prieš juos dedant, gerai pakaitinti pramoniniu fenu. Guoliai lengvai susimaus rankomis be plaktuko ar preso pagalbos.

Galiausiai lieka surinkti veleną. Abiejų dalių padėtis turi atitikti pradžioje užsibrėžtą liniją. Šį darbą atlieku sutraukimo metodu, kaip matosi nuotraukoje. Du plieno lakštai sutraukiami keturiomis sriegiuotomis smeigėmis. Tik šį matomą variantą reikėtų taisyti, tai yra lakštus dėti ne iš veleno kraštų, o tarpuose,  kur yra švaistikliai. Pastaruoju būdu nebus pažeistas veleno sucentravimas.

Manau pakankamai nesudėtingas būdas pasikeisti centrinius guolius.

Žinoma, norint pasikeisti švaistiklius ar ašis, be preso nieko nesigaus. Visiškai kitas metodas, juk paeiliui viskas išardoma. O tuomet jau ir būtina atlikti veleno centravimo darbus. Tam reikalingas stendelis, kitu variantu tinka ir tekinimo staklės. Be to, vienu metu reikalingi 3 indikatoriai. O jei norite tik pasitikrinti – užteks ir vieno.

Techniniai straipsniai apie alkūninio veleno remontą:

I dalis 1psl.

I dalis 2psl.

II dalis 1psl.

II dalis 2psl.

Ardant motorą ir jau išardžius, reikia krupščiai apžiūrėti visas dalis. Įvertinti stovį, bei nustatyti defektus. Šįkart apie tai.

Nuėmus galvutes ir cilindrus iš arčiau apžiūrim stumoklius. Ant jų šonų matomi juodi plėmai rodo, jog tiek žiedai, tiek stumokliai susidėvėję. Apie normalios kompresijos buvimą nevertą net kalbėti. Norint tai bent įsivaizduoti, į nuimtą cilindrą įdėkite stumoklį ir pajudinkite į šonus. Manau pajusit ryškų laisvumą. O stumoklio žiedų vietose susikaupęs nemažas kiekis degėsių tik patvirtina apie žiedų bei cilindrų susidėvėjimą. Žiedus taip pat atskirai įstačius į cilindrą, galima pamatuoti tarpelį tarp jo galų, kuris turi būti ne didesnis nei 0,8mm. Išsidėvėjusių cilindrų viršutiniame vidiniame paviršiuje jaučiamas laiptelis.

Subyrėję žiedai dažnai pridaro daug žalos. Geriausiu atveju sugadina stumoklį, blogesniu – subraižo ir cilindro paviršių giliais rėžiais.

Geresniu variantu pakeičiami stumokliai ir toliau važiuojama. O apie tokį atvejį išduoda galvutės, kurių paviršius lieka suraižytas ar išmuštas duobutėmis nuo žiedo gabalų. Taip pat ir cilindrai.

Beje, apie galvutes. Labai bjaurus dalykas, kai jų žvakių sriegiai sugadinti. Sunku įsivaizduoti, kaip taip sugebama. Remonto būdai, tai padidinus skylę įstatyti įvorę kuri atitiktų originalų variantą. Žinoma geriausia apskritai pasikeisti į normalias. O blogiausia, kai padidinus skylę ir naujai prasriegius įvorė nestatoma, o naudojama didesnio diametro žvakės. Nežinau tiksliai nuo ko, bet nevykęs variantas..

Toliau ardant verta atkreipti dėmesį į tarpublokės dalį kuri atskiria kameras žemiau cilindrų (nežinau kaip ją tiksliai pavadinti). Ji jokiais būdais negali judėti, o išsiimti neįtin lengvai.

Kita pastaba, žiūrėti nuotrauką žemiau:

Šiuo atveju viskas tvarkinga, bet kitu (žr. nuotrauką žemiau):

popieriai prasti. Aiškiai matyti, kad alkūninio centrinė dalis prasisukusi (nematoma toje vietoje turinti būti išpjova). Galima pabandyti pajudinti ar prasukti rankomis. Jei pavyko, atsidarykite naują alaus butelį, patogiai atsisėskite. Suvartokite didesnį jo kiekį – gyvenimas (ar bent jau šis variklis) neatrodys toks žlugęs.. O jei rimtai, tai galima konstatuoti, jog blokai turi išdylimą – pavargę. Nereikalingas laisvumas ne iš teigiamos pusės veikia alkūninio darbą, taipogi kylą kamerų sandarumo klausimų.

Žinoma priklausomai iki kokio lygio visa tai. Galbūt užteks pakeisti centrinę veleno dalį į gerą. Gal dar papildomai panaudoti hermetikų, klyjų..

Prieš išskiriant blokus, galima lengvai patikrinti alkūninio guolius (šoninius) judinant vertikaliais judesiais veleno galus. O paėmus už galo ir pajudinus horizontaliai (pirmyn – atgal) – ar neišsidėvėjusios guoliavietės. Bet smulkiau apie tai vėliau.

Štai ir pavargusių blokų pavyzdys, bei vietos, kurios gali sukelti galvos skausmą:

Aukščiau matomi išraižymai ant sienutės, tai to atvejo, kai išdilusios alkūninio veleno guoliavietės sukelia laisvumą į šonus (minėti horizontalūs judesiai), bet šie bloko defektai neturi jokios blogos įtakos darbui. Žemiau – to nelemto veleno centrinės dalies paliktas išdėvėjimas – griovys. Kadangi ji yra su ertmėmis ir remiasi tik siaurais kraštais į blokų paviršių, toms vietoms tenka pakankamai didelis krūvis. Yra siūlomas “tiuninginis” variantas, tai pilnavidurė centrinė dalis. Panaudojant ją, manau būtų galima nusispjauti į dabar matomus defektus.

O štai kaip atrodo tvarkingas blokas:

Sankaba ir perdavimo grandinė. Susidėvėjimas tikrąja to žodžio prasme – žiaurus. Tokiu atveju jau aiškiai turėtų girdėtis grandinės barškėjimas. O palaida ji liečiasi variklio bloko, bei sankabos dangčio. Trintis ir daug aliuminio šiukšlių kaupiasi karteryje. Be to leidžiamas susidėvėjmas (grandinės laisvumas) 10mm nuo tiesiosios.

Pavarų dėžė ir jos defektai. Apie tai bus atskiras straipsnis. Šįkart kas akivaizdžiai matoma.

Nusprendžiau atgaivinti du turimus, kažkada įsigytus kaip atsarginius, variklius. Faktas vienas, kad abu su defektais. Problemos greičių dėžėse, neaiški situacija degimo kameroje. O čia atradau idomių dalykų.. Bet apie tai vėliau.

Pradėsiu darbų ciklą, kuris susidės iš mažiausiai penkių dalių. Pirmasis, trumpai apie variklio išskyrimą.

Pradžiai nuimame galvutes, cilindrus. Čia manau, daug problemų nesusidaro. Tik siūlyčiau šiems darbams nenaudoti atsuktuvų ar panašių įrankių. Teko susidurti su ne vienu varikliu, kurio cilindrų sparneliai nulaužyti (senesnių Jawa modelių) ar nulankstyti, būtent 638 motorų. Galima pastuksėti, pasukioti prasukinėjant alkūninį ir panašiai.

Atsiveria vaizdas. Kaikuriais atvejais ir ne koks.. kai išbyra žiedų gabalai.

Prieš ištraukiant stumoklio pirštą, geriausia alkūninio kamerą kuo sandariau užkloti skudurais. Ypač tai aktualu, jei nesiruošiate variklio skirti. Anksčiau stumoklio piršto guolį sudarydavo “palaidos” adatos, kurios traukiant pirštą krenta kur papuola, tame tarpe ir į alkūninio kamerą. Tai neaktualu, jei esate tikras, jog adatos yra su separatoriumi.

Inkaro nuėmimas. Pradžioje išsukamas per centrą įsuktas M6 varžtas. Su atsuktuvais atsargiai nuimamas kulokėlis, o tuomet į centrą sukamas varžtas. M8 maždaug 70mm ilgio. Jis sukasi inkaro vidiniu sriegiu, o varžto galui įsirėmus į alkūninio ašį ir toliau sukant, inkaras nusitrauks nuo alkūninio. Tam dažnai reikia panaudoti nemažai jėgos. Taip pat užklinyti alkūninį.

Iš variklio sankabos pusės sunkiau su žvaigždute esančia ant alkūninio veleno ašies. Atsukus veržlę, žvaigždės nuėmimui naudojamas nuėmiklis (“sjomnikas”). Čia manau daug komentuoti nereikia. Tiesa, jėgos prireiks daug, prastos kokybės įrankis gali ir neatlaikyti.

Toliau einame prie variklio blokų išskyrimo. Patartina naudoti specialiai tam pasigamintus įrankius. Paprasčiausia metalinė plokštelė, kuri mažiausiai dviem varžtais prisisuka prie bloko, o centre esantis varžtas remiasi į alkūninio veleno ašį. Sukant šį varžtą, variklis labai palengva išsiskirs. Nepaminėjau, bet manau aišku, jog prieš tai reikia išsukti visus blokus suveržiančius varžtus, iškalti įvores iš viršutinės priekinio variklio tvirtinimo skylės, bei uždarą galinę įvorę.

Dešinys blokas nuimtas. Norint ištraukti alkūninį veleną iš kairio bloko, taip pat teks panaudoti spec. įrankį. Beje, varžtų skylių išdėstymas dešinėje pusėje variklio skiriasi nuo kairėje. Bet būtent kairei pusei tinka tas pats įrankis kaip ir senučių Jawa variklių skyrimui. Taigi ir traukiam lauk tą veleną arba kitaip – stumiam lauk.

Kaip sakoma, išrinkti viską lengva, o vat surinkti..

Sveiki Lankytojai,

Išties, laikas bėga greitai. Jau metai laiko, kaip gyvuoja mano asmeninis puslapis. Per tą laiką puslapis prisipildė fotoreportažais iš renginių, kelionių. Buvo pradėtas ir sėkmingai pabaigtas projektas, kurio finišą vainikavo sėkmingas sudalyvavimas renginyje “Ralis aplink Lietuvą 2009”. Taipogi pradėti du nauji projektai. Viso patalpinta per 70 įrašų.

Natūralu, kad žemėje gimus naujai gyvybei, kas tai bebūtų, ji laikui bėgant auga, bręsta, keičiasi. Taip ir šis puslapis, laikui bėgant augo, kartais nukrypdamas nuo esminių pavadinime “project-jawa” skambančių žodžių. Galvoje pradėjo suktis ne viena nauja idėja. Jos brandinamos ir ateityje bus įgyvendinamos. Todėl buvo atsisakytas sukonkretintas puslapio pavadinimas į daugiau neutralų, labiau atspindėsiantį visumą. Kurioje tiek čekų, tiek japonų, galbūt europiečių ar net amerikiečių gaminiai turės lygias teises. Apie visa tai metų bėgyje.

motoverzliaraktis.lt – asmeninis puslapis motociklininko, kuriam motociklai tampa gyvenimo būdu. O šis tinklaraštis tarsi dienoraštis, atspindintis bent nedidelę veiklos dalį, kuri beveik kasdien siejama su plieniniais žirgais.

“Gyvenu tam, kad važiuočiau, važiuoju tam, kad gyvenčiau” ir tik su dviem ratais!