Galiausiai atėjo ruduo, dabar jau ir,  žiema. Per tą laiką buvo nemažai nuveikta prie JAWA motociklų.

Po mano paskutinio motoro išskyrimo/remonto (aprašyto ARS #12 – nesibaigia) vis dėlto daugiau tokių rimtų pokštų nebebuvo. Tačiau tąkart dar nespėjau atgauti pasitikėjimo juo.

Su greičių dėže buvo sėkmingai užbaigti darbai. Tik dar kurį laiką teko pasidarbuoti su sankabos praslidimu važiuojant aštresniu rėžimu. Pakeistos beveik visos jos dalys, tačiau esminis persilaužimas įvyko idėjus papildomą metalinį tarpdiskį.

Dabar motoras sukasi puikiai. Reakcija į akseleratoriaus pasukimą, bei važiavimo dinamika – šiandien mane tenkina.

Beliko išspręsti vieną iš paskutinių galvosūkių – karts nuo karto dingstančio maitinimo į uždegimo rites. Įtarimas krenta ant degimo spynelės..

Dar neteko tiek kovoti.., bet viskam būna pirmas kartas.

O kovoti ne su kuo kitu, kaip Jawa motoru..

Taigi, berods po metų pertraukos prikeliu šį projektą.

Pagal anuometinius postus istorijos pradžia aiški – šios Jawutės originalų motorą (kaip reikalaujantį kapitalinio remonto) atidėjau į šalį ir paėmiau atsarginį (su dėžės defektu) ir atkūriau/sukūriau kažką naujo. Apie tai prirašyta dešimtyje išsamių straipsnelių.

Dabar apie visą istoriją. Dar paskutiniame savo pranešime buvau minėjęs apie motoro klynijimą. Dar tą minutę maniau, kad neprisitrinusi stumoklinė. Pravažiuota apie 30 km ir smarkiai suabejota iškelta hipoteze – nuardžius stumoklinę grupę (cilindrus, stumoklius) – pavyko besukant motorą jį užklynyti. Tais metais darbai sustojo ir atgulė išmintingo pogulio..

.. Iki šių metų balandžio. Energingai puoliau prie technikos (tuo metu, laiko rezervas, buvo du geri mėnesiai). Išardžius motorą nustatyta, kad problema centriniuose alkūninio guoliuose. Beje jį buvau gavęs kaip restauruotą iš sovietinių laikų. Taigi man į pagalbą sutiko ateiti kolega Romanas (www.garazas.tk) operatyviai pašalindamas problemą – tikrąja žodžio prasme, pakeisdamas subyrėjusius guolius.

Laimingas surenku motorą, išlekiu testiniam važiavimui. Besukant rankeną pasipila žiaurūs garsai iš pavarų dėžės.. Antra pavara grįžtu į garažą. Trečią, ketvirtą pavarą išmetinėja. Ardau (antras kartas), randu nudrožtą šakutės galą, linkusį strypelį. Pakeičiu, patikrinu, surenku ir testavimas tęsiasi (žinama čia viskas ne per vieną dieną).

Rezultatas, sukasi kilometrai, motoras vis geriau dirba/traukia. Po šimto su viršum kilometrų – išmetinėjama ketvirta pavara. Išrenkam (trečias kartas) – padrožta šakutė, palenktas strypelis. Pakeičiam papildomai ir dantratį kurys įsistato į dešinį bloką, padedam papildomą poveržlę. Viskas gražiai suderinta.

3 km – suku į garažą atgal. Užteko pajusti kelis kartus tą nemalonų trukčiojimą.

Tą pačią diena įdedu atgal originalų motorą, naują grupę (nuo problematinio motoro) ir išlekiu į kelią. Rajoniniais asfaltuotas ir žvyruotais keliais prasuku virš 160 km. Išvados – nuo 90km/h nuo vibracijų galima parkinsono lygą įsivaryti, sankabos likę tik likučiai. Visgi motoras nei karto neskirtas ir neremontuotas. Reikia tik investuoti ir jis dar tarnaus. Variantas netinkamas poreikiui.

Taigi, išrenku (ketvirtą kartą) problematinį motorą. Atvyksta pastiprinimas. Reikia kitų šakučių, užkliūna ir peteliškė, kurios ir tvirtinimo varžtai jau buvo atsileidę. Keičiam/tikrinam visas turimas peteliškes, kitas dėžės dalis. Nepatinka man, kad neradau konkrečios bėdos.

Šiai dienai motoras surinktas. Iki savaitgalio planuoju baigti surinkti mocą ir išbandyti. Liko pusantros savaitės – bandymas paskutinis.

Laisvo laiko trūkumas smarkiai stabdo..

Gerokai anksčiau…   galiausiai sutvertas motoras ir sumontuotas į jam priklausančią vietą.

Pilam E95 ir dvitakčių motorams skirtus tepalus. Atliekam taip vadinamą “apkadkę”.

Būna momentų kai nori klynyti, bet viskas po truputį. Visos procedūros paeiliui.

p.s. šiemet taip išėjo, kad neišėjo. Toks jau šis sezonas.

Prisiminiau dar vieną svarbų momentą, kurį atlikau dar vidurį žiemos. Cilindrų kanalai.

Nors čia viskas elementaru. Pirmoje vietoje iš išmetimo kanalų išvaliau suodžius. Tam naudojau paparasčiausią metalinį šepetuką montuojamą ant grąžto:

Suodžių buvo išties daug. Kanalų paviršiaus netobulinu, – nepatariama.

Prie įsiurbimo kanalų darbo daugiau, o ir gamyklinio broko netrūksta. Naudoju specialų antgalį skirtą metalo apdirbimui.

Vaizdas gamyklinio varianto:

Nuotrauka jau po nedidelio apdirbimo. Gaila, kad nepadariau kaip atrodė blogesnis variantas. Žodžiu gilzės kraštas gerokai išsikišęs, o tai turi neigiamos įtakos mišinio “kelionei” į kamerą. Tas pats ir su matomu grioveliu. Iš jo išlenda kolektoriaus priveržimo smeigė. Sakyčiau ne iki galo gamykloje buvo apgalvotas ir suprojektuotas šis momentas.

Taisome gamyklinį broką. Toliau neatvaizdavau, bet įsukęs atgal smeigę, išsikišusį paviršių taip pat apdirbau sulygindamas su aplinkiniu. Likusią duobutę už smeigės (jos ilgio neužteko iki gilzės) užpildžiau taip vadinamu “skystu” metalu ir galutinai apdirbau iki lygaus paviršiaus.

Prie to paties paminėsiu ir kolektorių. Jo angos nevisiškai sutampa su cilindrų kanalų angomis. Bandžiaus atskirus tris kolektorius ir rezultatai buvo skirtingi. Tai kaip praktika rodo, prie kiekvieno atskiro motoro reikia individualiai dirbti su visomis dalimis. Gamykliniai presai turėjo pakankamą paklaidą, kad skirtingi motorai skirtingai dirbtų, tuo labiau išvystytų nevienodą galią ir max greitį.

Prie galvučių praleista daugiau laiko. Ir ne veltui.
Pilnai surinkus stumoklinę, cilindrus, galvutes, buvo atliekamas degimo kameros tūrio matavimas. Tam naudotas graduotas švirkštas ir tepalas. Matavimai buvo atliekami po kelis kartus. Su tarpinėmis (po cilindru ir galvute) ir be jų. Šiuo konkrečiu atveju (kai grupė antro remonto), teorinis suspaudimo laipsnis (10,2) buvo išgautas tuo momentu, kai cilindrai su galvutėmis surekami praktiškai be tarpinių (galimos tik išties plonos). Praktiniai matavimai ir skaičiavimai parodė, jog su tarpinėmis (po cilindru 0,8mm ir po galvute 0,2mm) suspaudimo laipsnis išgaunamas gerokai mažesnis nei reikiamas.
Paskaičiavus nuspręsta pradžiai galvutes nutekinti 1,5mm.

Prie to paties tekintojo paprašyta truputį nuimti ir dalį galvutės kameros dalies (viena galvutė buvo sudraskyta kažkada subyrėjusių žiedų). Šioje vietoje ir buvo galimai iškreiptas galvučių tūris. Surinkus abejas galvutes ir išmatavus tūrius, pasirodė, kad jų tarpusavio tūrių skirtumas sudaro 1cc. Vieną iš jų papildomai sužeminus 0,5mm rezultatai buvo lygūs.

Išvados šiuo konkrečiu atveju -  sužeminus 2,0mm galvutes ir naudojant tarpines sumoje 1,0mm išgaunamas suspaudimo laipsnis apie 11,2. Būtent toks, kokio ir siekta.

Galiausiai užbaigtos ir nuplautos galvos: