Po paskutinio motoro skyrimo ir remonto prariedėta apie 1800 km. Su sąlyga, kad pirmosios pavaros darbas man pradėjo nebepatikti, ėmiausi  profilaktinio motoro išardymo.

Visa ši rida pravažiuota į benziną maišant dvitakčiam motociklui skirtą tepalą pavadinimu “Elite”. Ir gal tik paskutiniai 50 km su kitu tepalu – “Castrol Power 1 Rasing 2T” (Fully synthetic). Kainų skirtumas – pimasis apie 10 Lt/L, antrasis apie 30 Lt/L. O tai daug ką pasako net nežiūrint į gamintojus.

Faktas vienas, kad su Elite variklyje radau tiek suodžių, kaip būčiau pilęs belekokį marmalą primenantį tepalą.

Tačiau stumoklinėje užčiuopiau ir labai malonaus lipnaus tepalo likučių – Castrolio.

p.s. papildomai pastebėsiu, kad didesnį suodžių kiekį galėjo iššaukti ir karbiuratoriaus problema. Ilgai turėjau probelmą su kuro mišiniu, kurio sureguliuoti nepavyko ir motoras tam tikrais (dažniausiai prie mažų apsisukimų) momentais springdavo, kol nepakeičiau viso karbiuratoriaus kitu.

Šia proga suinstaliuotas “tiuninginis” alkūninio centras – pilnaviduris lydinys.

Gr. dėžė iš naujo sureguliuota ir šiek tiek patiuninguota. Kuo daugiau su ja dirbu, tuo daugiau sužinau, išmokstu ir galbūt artėju prie teisingiausio sureguliavimo. Man rodos greitai galėsiu užsimerkęs šį darbą atlikti.

Visą laiką naudodavau stumoklio piršto adatinius guoliukus su separatoriumi (liet. vainikėliu). Daug girdėjau įvairių atsiliepimų, tad nusprendžiau sudėti be vainikėlio ir pats išbandyti kokie motoro darbo ypatumai.

Iškuoptos ir galvos.

Ir galiausiai motoras instaliuojamas atgal į rėmus.

Ir testiniai važiavimai. Beliko kiek daugiau nei savaitė išsibandyti iki kelionės.

Atgaiviname sankabą.

Lopšiai primontuoti prie Jawų. Pravažiuotas bandomasis važiavimas užmiesčio keliais.

Išvados – važiuoti galima.

Žinoma yra kruva niuansų, kurių pagrindinius iki savaitgalio stengsiuosi pašalinti.

Liko 4 dienos iki

Tarptautinis JAWA festivalis

Taip pat: www.motokultas.lt

Dirbant toliau, antrajai Jawai perrinkta stumoklinė:

galvučių vidinė dalis nutekinta/nušlyfuota, kurį įprastai būna sudraskyta (dėl kažkada subyrėjusių žiedų);

nušlyfuoti/sužeminti galvučių aukščiai – įvertinant prarastą tūri dėl vidinio ištekinimo, bei siekiant truputį padidinti suspaudimo laipsnį;

šiuo metu yra sumontuota remontinė grupė (nedaug važiavusi) – pakeisti (pritaikant) žiedai į naujus čekiškus;

pakeistos visos tarpinės – cilindrų, galvučių, kolektoriaus.

Įdėti darbai – davė rezultatų.

Savaitgalį buvo pakankamai intensyviai testuojamos abejos Jawos.

Tuo tarpu aplankyta tolimos praeities, vaikystės vietovės.. Provincijoje.

Beklaidžiojant. Kažkur Pabradės rajono užkampyje ant tilto per Nerį.

Per kelias dienas pravažiuota gerokai virš 300 km.

Iš jų virš 50 km žvyrkeliais.

Motociklai važiuoja – iš maksimalių reikalavimų minimalius atitinka – keliauti galima.

Liko ateinantis paskutinis savaitgalis – vienas iš paskutinių paruošimo etapų – lopšių paruošimo ir primontavimo.

Tam turime nedaug laiko, bet privalo jo užtekti!

Taip pat: www.motokultas.lt

Remiantis ankstesniu darbų sąrašu atlikta:

perrinktas pirmosios variklis;

antrajai sutvarkyta sankaba;

perrinkti abiejų Jawų galiniai amortizatoriai – pakeisti riebokšliai, supiltas naujas tepalas.

Prieš tai antrajai vienas užsikirto – teko važiuoti kaip su hardtail’u.  Galiausiai, kad jį išardyti, teko su “bulgarkę” visą supjaustyti kol pavyko išskirti. Rezultate – viskas užpuvę. Išmestas į atliekų konteinerį.

Atlikus darbus, su Jawomis buvo atliekami testiniai važiavimai.

Išlindo keletas naujų trūkumų. Dirbame toliau juos šalinant.

Taip pat: www.motokultas.lt

Reikia:

vieną variklį pilnai perrinkti;

antrajam sutvarkyti sankabą;

atsarginį perrinkti;

pabaigti ruošti antrą lopšį;

atlikti krūvą smulkmenų;

dar šį bei tą;

ir bus galima važiuoti!

Tikslas du ekipažai – Jawa su lopšiais.

Truputį anksčiau..

Jawos paruoštos - tvarkingais popieriais, su TA, draudimais.

Šis bei tas prie technikos

bei važiavimai

Fotografas: Brolis (Motokultas)

Galiausiai atėjo ruduo, dabar jau ir,  žiema. Per tą laiką buvo nemažai nuveikta prie JAWA motociklų.

Po mano paskutinio motoro išskyrimo/remonto (aprašyto ARS #12 – nesibaigia) vis dėlto daugiau tokių rimtų pokštų nebebuvo. Tačiau tąkart dar nespėjau atgauti pasitikėjimo juo.

Su greičių dėže buvo sėkmingai užbaigti darbai. Tik dar kurį laiką teko pasidarbuoti su sankabos praslidimu važiuojant aštresniu rėžimu. Pakeistos beveik visos jos dalys, tačiau esminis persilaužimas įvyko idėjus papildomą metalinį tarpdiskį.

Dabar motoras sukasi puikiai. Reakcija į akseleratoriaus pasukimą, bei važiavimo dinamika – šiandien mane tenkina.

Beliko išspręsti vieną iš paskutinių galvosūkių – karts nuo karto dingstančio maitinimo į uždegimo rites. Įtarimas krenta ant degimo spynelės..

Dar neteko tiek kovoti.., bet viskam būna pirmas kartas.

O kovoti ne su kuo kitu, kaip Jawa motoru..

Taigi, berods po metų pertraukos prikeliu šį projektą.

Pagal anuometinius postus istorijos pradžia aiški – šios Jawutės originalų motorą (kaip reikalaujantį kapitalinio remonto) atidėjau į šalį ir paėmiau atsarginį (su dėžės defektu) ir atkūriau/sukūriau kažką naujo. Apie tai prirašyta dešimtyje išsamių straipsnelių.

Dabar apie visą istoriją. Dar paskutiniame savo pranešime buvau minėjęs apie motoro klynijimą. Dar tą minutę maniau, kad neprisitrinusi stumoklinė. Pravažiuota apie 30 km ir smarkiai suabejota iškelta hipoteze – nuardžius stumoklinę grupę (cilindrus, stumoklius) – pavyko besukant motorą jį užklynyti. Tais metais darbai sustojo ir atgulė išmintingo pogulio..

.. Iki šių metų balandžio. Energingai puoliau prie technikos (tuo metu, laiko rezervas, buvo du geri mėnesiai). Išardžius motorą nustatyta, kad problema centriniuose alkūninio guoliuose. Beje jį buvau gavęs kaip restauruotą iš sovietinių laikų. Taigi man į pagalbą sutiko ateiti kolega Romanas (www.garazas.tk) operatyviai pašalindamas problemą – tikrąja žodžio prasme, pakeisdamas subyrėjusius guolius.

Laimingas surenku motorą, išlekiu testiniam važiavimui. Besukant rankeną pasipila žiaurūs garsai iš pavarų dėžės.. Antra pavara grįžtu į garažą. Trečią, ketvirtą pavarą išmetinėja. Ardau (antras kartas), randu nudrožtą šakutės galą, linkusį strypelį. Pakeičiu, patikrinu, surenku ir testavimas tęsiasi (žinama čia viskas ne per vieną dieną).

Rezultatas, sukasi kilometrai, motoras vis geriau dirba/traukia. Po šimto su viršum kilometrų – išmetinėjama ketvirta pavara. Išrenkam (trečias kartas) – padrožta šakutė, palenktas strypelis. Pakeičiam papildomai ir dantratį kurys įsistato į dešinį bloką, padedam papildomą poveržlę. Viskas gražiai suderinta.

3 km – suku į garažą atgal. Užteko pajusti kelis kartus tą nemalonų trukčiojimą.

Tą pačią diena įdedu atgal originalų motorą, naują grupę (nuo problematinio motoro) ir išlekiu į kelią. Rajoniniais asfaltuotas ir žvyruotais keliais prasuku virš 160 km. Išvados – nuo 90km/h nuo vibracijų galima parkinsono lygą įsivaryti, sankabos likę tik likučiai. Visgi motoras nei karto neskirtas ir neremontuotas. Reikia tik investuoti ir jis dar tarnaus. Variantas netinkamas poreikiui.

Taigi, išrenku (ketvirtą kartą) problematinį motorą. Atvyksta pastiprinimas. Reikia kitų šakučių, užkliūna ir peteliškė, kurios ir tvirtinimo varžtai jau buvo atsileidę. Keičiam/tikrinam visas turimas peteliškes, kitas dėžės dalis. Nepatinka man, kad neradau konkrečios bėdos.

Šiai dienai motoras surinktas. Iki savaitgalio planuoju baigti surinkti mocą ir išbandyti. Liko pusantros savaitės – bandymas paskutinis.

Laisvo laiko trūkumas smarkiai stabdo..