Savaitgalį vyko tradicinis Vorai MC renginys – Ralis aplink Lietuvą, su sovietiniais, bei šįkart ir su šiuolaikiniai motociklais.

Šiam raliui pradėjau ruoštis jau iš anksto, bet kaip rezultate pasirodė – nepakankamai. Tikslas dalyvauti pirmoje klasėje su Jawa praktiškai paskutinėmis dienomis buvo pakoreguotas. Pataikiau tik į ketvirtą klasę.

Taigi, ketvirtadienio vakaras, Vilnius, Vorai MC klubhauze klijuojame dalyvių numerius ant mocų, ruošiamės startui.

Dienos, ar teisingiau nakties, tikslas – Varniai, festivalis Kilkim žaibu. Tarpiniai kontroliniai punktai Jonavoje, bei Grinkiškėse, plius pitstopai.

Niekur neskubėdami besigrožėdami Lietuvos krašto vaizdais galutinį tašką pasiekiame tik po vidurnakčio. Virš 300 km. Truputį užsivėliname, o dar kol pasistatome apgraibomis palapinę, užkandame , dasigauname iki scenos – baigiasi ypatingasis koncertas.. Pažiūrim į kažkokius pasirodymus, “morės” deginimą..

Po antros nakties atvyksta ir paskutinieji kolegos ralio dalyviai ( su sovietine technika). Alus ir ne tik, naktinės diskusijos.. Einam prie scenos pažiūrėti “šėlsmo iki saulei patekant”. Randam porą su armonikom ir dar pulkelį sutartines varančių..

Jau prašvitus nusprendžiam eiti miegoti.

p.s. už bilietą mokėti nereikėjo, bet ir tiek to renginio matėm..

Po rytinio lietaus krapštomės iš palapinių, džioviname sušlapusį inventorių. Apie pusiaudienį startuojam.

Tarpinis kontrolinis punktas Gargžduose. Iki Gargždų beveik visą kelią lijo.

Vietoje pastovėjome, užkandome ir pradėjus lyti – startavom.

Greitai lietus baigėsi. Išlindo saulutė. Neskubėdami pasiekiame galutinį dienos tašką – Vilkaviškį. Virš 300 km

Statom palapines, užkandam, užgeriam..

Pora idomesnių H-D su lopšiais.

O šis skirtas vežti pyplį :)

Rytas, draugiški pozavimai prieš startą.

Ir trumpiausias maršrutas be tarpinių punktų – į Vilnių, apie 200 km.

Mano žiniomis pirmoje klasėje dalyvavo trys mocai – visi opozitai. Antroje – nei vienas.

Finišuojame sėkmingai, praktiškai be nuotykių. Visgi technika šiuolaikiška. Odometras rodo virš 800 km.

Rezultatų nesiekėme – nebuvo prasmės, tai tiesiog gerai pasivažinėjome, puikiai praleidome laiką.

Kaip visada, dėkui Vorai MC, kad esate.

Dar neteko tiek kovoti.., bet viskam būna pirmas kartas.

O kovoti ne su kuo kitu, kaip Jawa motoru..

Taigi, berods po metų pertraukos prikeliu šį projektą.

Pagal anuometinius postus istorijos pradžia aiški – šios Jawutės originalų motorą (kaip reikalaujantį kapitalinio remonto) atidėjau į šalį ir paėmiau atsarginį (su dėžės defektu) ir atkūriau/sukūriau kažką naujo. Apie tai prirašyta dešimtyje išsamių straipsnelių.

Dabar apie visą istoriją. Dar paskutiniame savo pranešime buvau minėjęs apie motoro klynijimą. Dar tą minutę maniau, kad neprisitrinusi stumoklinė. Pravažiuota apie 30 km ir smarkiai suabejota iškelta hipoteze – nuardžius stumoklinę grupę (cilindrus, stumoklius) – pavyko besukant motorą jį užklynyti. Tais metais darbai sustojo ir atgulė išmintingo pogulio..

.. Iki šių metų balandžio. Energingai puoliau prie technikos (tuo metu, laiko rezervas, buvo du geri mėnesiai). Išardžius motorą nustatyta, kad problema centriniuose alkūninio guoliuose. Beje jį buvau gavęs kaip restauruotą iš sovietinių laikų. Taigi man į pagalbą sutiko ateiti kolega Romanas (www.garazas.tk) operatyviai pašalindamas problemą – tikrąja žodžio prasme, pakeisdamas subyrėjusius guolius.

Laimingas surenku motorą, išlekiu testiniam važiavimui. Besukant rankeną pasipila žiaurūs garsai iš pavarų dėžės.. Antra pavara grįžtu į garažą. Trečią, ketvirtą pavarą išmetinėja. Ardau (antras kartas), randu nudrožtą šakutės galą, linkusį strypelį. Pakeičiu, patikrinu, surenku ir testavimas tęsiasi (žinama čia viskas ne per vieną dieną).

Rezultatas, sukasi kilometrai, motoras vis geriau dirba/traukia. Po šimto su viršum kilometrų – išmetinėjama ketvirta pavara. Išrenkam (trečias kartas) – padrožta šakutė, palenktas strypelis. Pakeičiam papildomai ir dantratį kurys įsistato į dešinį bloką, padedam papildomą poveržlę. Viskas gražiai suderinta.

3 km – suku į garažą atgal. Užteko pajusti kelis kartus tą nemalonų trukčiojimą.

Tą pačią diena įdedu atgal originalų motorą, naują grupę (nuo problematinio motoro) ir išlekiu į kelią. Rajoniniais asfaltuotas ir žvyruotais keliais prasuku virš 160 km. Išvados – nuo 90km/h nuo vibracijų galima parkinsono lygą įsivaryti, sankabos likę tik likučiai. Visgi motoras nei karto neskirtas ir neremontuotas. Reikia tik investuoti ir jis dar tarnaus. Variantas netinkamas poreikiui.

Taigi, išrenku (ketvirtą kartą) problematinį motorą. Atvyksta pastiprinimas. Reikia kitų šakučių, užkliūna ir peteliškė, kurios ir tvirtinimo varžtai jau buvo atsileidę. Keičiam/tikrinam visas turimas peteliškes, kitas dėžės dalis. Nepatinka man, kad neradau konkrečios bėdos.

Šiai dienai motoras surinktas. Iki savaitgalio planuoju baigti surinkti mocą ir išbandyti. Liko pusantros savaitės – bandymas paskutinis.

Laisvo laiko trūkumas smarkiai stabdo..