Įvyko. Liepos 27-29 dienomis kelionė/ralis Aplink Lietuvą 2012, kurią organizavo asociacija “Lietuvos motociklistų klubas” remiantis 1931 m.  tradicijomis.

Keletas prisiminimų ir minčių iš kelionės.

Penktadienio ankstyvą rytą, dar net nepradėjus tekėti saulei, apie 4 h (jau tradiciškai – kaip ir prieš savaitę) iš Vilniaus centro dūmiam į užmiestį, Kauno kryptimi. Trise – Brolis, Aldona ir aš. Kelionės Aplink Lietuvą startas Kauno centre iš Karo muziejaus kiemelio 6 h ryto.

Pasiekę Kauną užsipilame pilnus bakus ir pusę šešių, vieni iš pirmųjų parkuojame motociklus aikštėje prie muziejaus.

Galiausiai daugumai susirinkus, visi kartu apie 60 motociklų, patraukiame į Kauno pakraštyje esančią degalinę kur imasi darbo organizatoriai. Renka dalyvių anketas, dalina lipdukus, sudarinėja grupes. Mūsų trijulė papuola į pirmąją grupę (iš trijų). Startuojame apie 7 h, likusios grupės su 15 min tarpais.

Prieš startuodami dedame parašus..

Tik pasiekus Ukmergę, ožiuotis pradeda Brolio Honda.

Pirmu žvilgsniu karbai, tačiau vėliau paaiškėja – elektra.

Dar kažkaip pasiekiame tarpinį sustojimą – Ukmergės Lukoil, kur stojam ilgesniam laikui.

Paaiškėja, kad akumas negyvas. Priežastis – dingęs krovimas, tačiau to priežasties rasti nepavyksta.

Statome atsarginį (pusgyvį) ir dar papildomai Ukmergėje nupirkę naują, Hondą išlydime į Vilnių. Visgi kelionės tęsti nebėra galimybių.

Toliau kartu su Aldona smagiai pučiame gražiais Lietuvos keliais. Reikia pavyti koloną, nes atsiliekame apie 2 valandas.

Pagal maršrutą skriejame per Uteną, Zarasus, Obelius ir Rokiškyje prisijungiame prie kitų dalyvių.

Papietaujame, atgauname kvapą ir visoms grupėms susijungus dalyvaujame filmavime/fotografavime prie Rokiškio dvaro.

Nuo Rokiškio per Biržus, Pasvalį  iki Panevėžio judame viena bendra kolona – virš 60 motociklų. Greitis 70-90 km/h ir beprotiškas karštis, apie + 30 laipsnių – tiesiog siurbia energiją.  Net berankovė maikė su liemene ir bepirštės pirštinės nebepadeda. Karštis tiesiog geriasi į mus.

Statoile prie Panevėžio pasiliekame ilgesniam poilsiui. Išlydime bendrąją koloną.

Atgavę jėgas, penkiese, atsukame rankenas ir su vėjeliu nuskriejame iki nakvynės vietos – pakelės užeigos/smuklės “Žarija” (pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Šiaulių).

 

Šeštadienio ankstyvas rytas nežada vėsios dienos. Jau prakaituodami pakuojame palapines.

Neskubame startuoti. Papietaujame, atsigaiviname fantastiška smuklės gira ir su trečiąja grupę išvažiuojame.

Ir čia tęsiasi kelionės nuotykiai. Šįkart ne tokie linksmi. Pravažiavus Kuršėnus ir sukant Biržuvėnų dvaro kryptimi po kolonos staigaus stabdymo vienas iš motocikininkų griūna. Kadangi mūsų ketveriukė važiavo kolonos pabaigoje – įvykis buvo tiesiai prieš akis.

Tačiau šįkart laimingas atvejis. Motociklininką nuo stipresnių sužalojimų apsaugojo pilną apranga, nors ji ir skutais nuėjo. Atsipirkta rankos nubrozdinimais ir sumušimais.

Vietoje pasiliko mūsų ketveriukė ir dar keletas dalyvių. Aldona vaikinuką dengė nuo saulės beprotiškos kaitros, Slavka (vienas iš organizatorių) teikė medicininę pagalbą, o mes su Aru ir Domu sutvarkėme motociklą. Mocas didesnės žalos išvengė apsauginio lanko dėka. Toliau jis riedėjo savo eiga.

Galiausiai dvarą pasiekėme paskutiniai.

Apžiūrėjome dar šiemet atidarytą senų motociklų muziejų. Ekspozicija, vertinant Lietuvos mastu, tikrai įspūdinga.

Keletas kadrų:

Įspūdingas ir muziejaus interjeras:

bei vyrų žaisliukai

Net nespėjus apžiūrėti dvaro teritorijos, trečioji grupė mus išsitempė judėti toliau.

Tačiau netrukus prie Telšių visi stojome pietų. Beprotiškas karštis važiuoti.

Greitai užkandę, mūsų ketveriukė startavo nelaukę kitų. 80 km/h greitis žudantis prie tokios oro temperatūros.

Pralėkus Plungę – tęsėsi nuotykiai. Lenkimo metu Aro CBR’ui užlūžo grandinė ir užklynijo galinį ratą. Sėkmingai suvaldžius motociklą stojome šalikelėje. Angelas sargas tikrai buvo šalia.

Nieko kito nebeliko daryti, kaip iš Klaipėdos laukti transporto. Vietos sąlygomis nieko padaryti negalėjome.

Turėjome laisvas visas dvi valandas. Poilsis liejosi pe kraštus ir tuo buvo šaunu.

Galiausiai sulaukėme

ir pakrovėme.

Vieni iš paskutiniųjų pasiekėme Karklę – kempingą “Žiogelis”.

Pasistatę palapines traukėme į pajūrį, kur klausydamiesi jūros ošimo voliojomės pajūrio smėlyje iki vėlyvų sutemų.

 

Sekmadienio rytas buvo bent tuo pakenčiamas, kad palapinės stovėjo medžių šešėlyje.

Netikėtai pastebėjome kaiminystėje veikiantį sendaikčių turgelį. Nepasikuklinau nusipirkti šiek tiek “gelažų”.

O kas dėžutės viduje tebunie lieka paslaptis..

Atskirai nuo trijų grupių, patraukėme į Klaipėdą. Turėjome tikslą atgaivinti CBR’ą.

Ir šiuo klausimu mums labai pagelbėjo Motodiados dirbtuvės.

Suremontuota CBR’o grandinė

bei pakeista Hornet’o galinė padangą (buvo pradėjęs lysti kordas).

 

Teisinga kontora.

Prabangus krėslas svečiams.

Sutvarkę techniką pajudėjome toliau. Priekulėje stabtelėjam užkandos kavinukėj ir per aplink judėjome per Šilutę į Pagėgius.

Kavinėje “Pagėga” sužinome, kad atsiliekame apie 20-30 min.

Pervažiavę Jurbarko tiltą pavejame visų dalyvių koloną ir su ja judame per Šakius į Pilviškius. Vėl tie patys 70-90 km/h ir beprotiškas karštis.

Sustojimas trunka neilgai, todėl išlydime bendrą koloną, o patys pasiliekame antrajai ledų porcijai.

Galiausiai atsibodus klausyti vietinio šnekoriaus, pajudame ir mes.

Už 15 km pasiekiame Vilkaviškį. Miesto gatvės po liūties – vandens ežerai.

Vilkaviškio pakraštyje stojame Statoile, tačiau pastebėję atplaukiančius juodus debesis ir kylantį vėją ant smūgio pakuojamės ir dūmiam Marijampolės kryptimi. Visą kelią pučia štorminis šoninis vėjas. Guldome motociklus tiesiame kelyje, bet akseleratoriaus rankenų neatleidžiame. Audra tiesiog alsavo mūms į šoną ir nugarą.

Marijampolę randame tarsi po viesulo. Medžių šakos, kartotinės dėžės ir kruvos šiukšlių vėjo genamos sukėsi miesto gatvėse.

Nestoję toliau pagal maršrutą skriejame į Prienus. Pusiaukelėje pabėgame nuo audros fronto ir patenkame vėl į tą patį karščio smogą.

Kirtę Prienus stebėjausi, kad niekaip nepavejame dalyvių kolonos. Kaip vėliau paaiškėjo,  – buvo sutrumpintas maršrutas ir iš Marijampolės visi tiesiu taikymu  riedėjo į Kauną. Mes tuo tarpu į Kauną artėjome nuo Prienų pusės.

Prie Kauno mus pasitiko vėl tas pats audros frontas, kurį apvažiavome šonu. Gavome truputį sudrėkti.

Pasiekus Kauną turėjome vieną tikslą – prisijungti prie bendros kolonos. Paaiškėjus naujam jų maršrutui, prisijungimui turėjome labai mažai laiko. Kauniečio Kęsto vedami mūsų ketveriukė nėrė nepažįstamais Kauno duobėtais takais. Sėkmės vedami, Aleksote, sekundžiu tikslumu prisijungėme prie trečiosios grupės. Kuri, pasirodo, mistiniu būdu aplenkė pirmąją ir antrają.

Šioje vietoje pajutome ralio kvapą.

Galiausiai apie 19:40 visos tris grupės susijungusios į vieną įriedėjo į karo muziejaus kiemą.

Finišas!

Triumfuoja mūsų ketveriukė įveikusi VISĄ maršrutą!

Kęstas, Aldona, Arūnas, Marius

 

Po atokvėpio Kaune, Vilniaus centrą pasiekėme apie pusę vienuolikos. Susukta beveik 1300 km per tris dienas.

 

Daugiau www.motokultas.lt ir www.motociklininke.lt

 

.  .  .

LMK Aplink Lietuvą 2012

 

Karo muziejaus kiemas. Kaunas. 2012-07-29.

 

.  .  .

Savaitgalį aplankytas brolių latvių, pirmą kartą Pabaltyje, organizuotas

Tarptautinis JAWA festivalis Batic JAWA 2012

Po ilgo pasiruošimo etapo, iš Vilniaus kartu su Broliu pajudėjome su dviem pirmos kartos Jawa 638, su prikabintomis Velorex priekabomis (apie tai plačiau čia). Prie Ukmergės prisijungė Vytas su Jawa 360. Į renginį be mūsų atvažiavo dar dešimt Jawų iš Lietuvos.

Taigi, trumpai su keliomis nuotraukomis apie kelionę.

Su sąlyga, kad renginio vietoje – Latvija – Valmieros miestelyje reikėjo būti apie 12 h., iš Vilniaus startavome anksti ryte auštant, apie 4 h.

Rinkomės tiesiausią maršrutą, važiavome nuobodžia automagistrale link Panevėžio. Ties Ukmerge prisijungė Vytas. Šilta nebuvo..

Kelionėje pasirinktas optimalus kreiserinis greitis 80 km/h.

Darėme tik trumpus sustojimus bakus ir skrandžius užpildyti, profilaktinius remonto darbelius atlikti, tačiau Valmierą pasiekėme tik apie 13 h. Daug laiko sugaišino kelio remonto darbai atkarpoje Sigulda – Valmiera. Buvo įrengta gal kokie 15 šviesoforų kurie tarpusavyje visiškai nebuvo suderinti. Po pirmų penkių buvo priimtas sprendimas nebekreipti dėmesio į juos ir važiuoti nestojant. Likusią kelio atkarpą kirtome greitai ir linksmai.

Atvažiavus į Valmierą centrą kur visi dalyviai rinkosi, odometras parodė nuvažiuotus 420 km. Technika atlaikė, neskaitant mano vairuotos Jawos nedideles bėdas su kuro padavimu užpilant žvakes. Vėliau buvo nuleista karbiuratoriaus adata į apatinę padėtį – bėda iš dalies pasišalino.

Čia pat, Valmieros centre, sutikome dar penktadienį atvykusius lietuvius. Septynios Jawos.

Renginio organizatoriaus, Retro JAWA klubo prezidento, Jawa:

Į renginį atvyko ir du suomiai su neeilinėmis – karinėmis Jawomis:

Dalyviai:

Užpildžius skrandžius maistu ir atgavus jėgas, visi bendra kolona pajudėjome per miestą į renginio vietą.

Susimokame, užsiregistruojame ir įsikuriame:

Renginyje dalyvavo apie 30 Jawa motociklų. Iš jų 13 – lietuvių. Vienas iš Rusijos, du iš Suomijos. Teko girdėti apie baltarusius, tačiau jų nepastebėjau. Taip pat penketas Jawų iš Estijos.

Likusieji – latviai, kurių santykinai buvo labai nedaug. Net lietuvių daugiau..

Praktiškai visą vakarą vyko įvairiausios rungtys su motociklais ir be jų. Viena iš idomesnių – dragas startuojant trečia pavara.

Vienoje iš rungčių medalį gavo ir lietuvis – Panevėžio atstovas.

Ačiū Georgijs už kvietimą ir suorganizuotą renginį.

Paldies Georgijs!

Lietuviai:

Estai:

Horizonte lietuvių stovyklavietė:

Jau nuo vėlyvo vakaro pradėjo lyti, su tarpais iki ryto.

Ilgai nestoviniuodami susikrovėme daiktus ir apie 9 h., visi lietuviai kartu, pajudėjome link Lietuvos.

Ištroškusieji benzino jo ieškojo ir neveikiančioje degalinėje.

Iš Valmieros sukome kitu keliu siekdami apvažiuoti remontuojamą kelio ruožą. Visi kartu judėjome labai negreitai su sustojimais gendančius reanimuoti.

Prieš Siguldą buvome išprausti liūties.

Sigulduje atsiskyrėme nuo lietuvių ir patraukėme į Rygos centrą. Čia reikėjo pasiimti balastą-šturmaną.

Rygoje užtrukome bandydami ištrūkti į reikiamą kelio kryptį, bet tai ne pirmas kartas, kai sunkiai pavyksta..

Bauskėje stojome užpildyti skrandžius ir bakus:

bei pasirinkti idomesnį kelio maršrutą.

Ir netikėtai mus pavijo lietuvių kompanija.

Toliau judėjome kartu

kirtome sieną ir grįžome į Lietuvą.

O tai jau nemažai.

Kelionės neatlaikė vieną panevežiečio Jawa, nors dėl jos mažiausiai abejonių būtų kilę.

Kirtome Panevėžį. Link Vilniaus pasirinkome senąjį kelią (vengiant automagistralės).

Prieš Ukmergę užsukome į Taujėnų dvarą, o Ukmergėje atsisveikinome su Vytu.

Vilniaus centrą pasiekėme, kai laikrodis išmušė 22:00. O kad taip bus, dar per pietus Rygoje pranašavau.

Kelionės odometro parodymai – 910 km (antroji Jawa rodė 970 km).

Jawos atlaikė visą kelionę be jokių didesnių techninių bėdų.

Ir visa tai įgyvendinta per dvi dienas. Net man tai atrodo solidžiai įvertinant, kad važiuota su Jawomis, su šoninėmis priekabomis ir dar krautomis (Brolio vairuojamos Jawos lopšys buvo sklidinai pilnas mantos, mano – didesnę kelionės dalį mažiau).

Visgi šia kelione įgyvendinau vieną iš šių metų tikslų. Tam buvau paaukojęs tikrai ne vieną savaitgalį ir vakarą, atsisakiau ir neaplankiau trijų renginių, tačiau pasiekiau ko siekiau! Ir tai yra svarbiausia!

Ačiū kartu važiavusiems – Broliui, Vytui, Aldonai, taip pat už kampaniją visiems važiavusiems kartu – nemirtingiems Panevėžio jawistams, bei jurbarkiečiams Lost on road atstovams.

 

Kitu kampu apie kelionę www.motokultas.lt

 

Lopšiai primontuoti prie Jawų. Pravažiuotas bandomasis važiavimas užmiesčio keliais.

Išvados – važiuoti galima.

Žinoma yra kruva niuansų, kurių pagrindinius iki savaitgalio stengsiuosi pašalinti.

Liko 4 dienos iki

Tarptautinis JAWA festivalis

 

Taip pat: www.motokultas.lt

Dirbant toliau, antrajai Jawai perrinkta stumoklinė:

galvučių vidinė dalis nutekinta/nušlyfuota, kurį įprastai būna sudraskyta (dėl kažkada subyrėjusių žiedų);

nušlyfuoti/sužeminti galvučių aukščiai – įvertinant prarastą tūri dėl vidinio ištekinimo, bei siekiant truputį padidinti suspaudimo laipsnį;

šiuo metu yra sumontuota remontinė grupė (nedaug važiavusi) – pakeisti (pritaikant) žiedai į naujus čekiškus;

pakeistos visos tarpinės – cilindrų, galvučių, kolektoriaus.

Įdėti darbai – davė rezultatų.

Savaitgalį buvo pakankamai intensyviai testuojamos abejos Jawos.

 

Tuo tarpu aplankyta tolimos praeities, vaikystės vietovės.. Provincijoje.

 

Beklaidžiojant. Kažkur Pabradės rajono užkampyje ant tilto per Nerį.

Per kelias dienas pravažiuota gerokai virš 300 km.

Iš jų virš 50 km žvyrkeliais.

Motociklai važiuoja – iš maksimalių reikalavimų minimalius atitinka – keliauti galima.

Liko ateinantis paskutinis savaitgalis – vienas iš paskutinių paruošimo etapų – lopšių paruošimo ir primontavimo.

Tam turime nedaug laiko, bet privalo jo užtekti!

 

Taip pat: www.motokultas.lt

 

Remiantis ankstesniu darbų sąrašu atlikta:

perrinktas pirmosios variklis;

antrajai sutvarkyta sankaba;

perrinkti abiejų Jawų galiniai amortizatoriai – pakeisti riebokšliai, supiltas naujas tepalas.

 

Prieš tai antrajai vienas užsikirto – teko važiuoti kaip su hardtail’u.  Galiausiai, kad jį išardyti, teko su “bulgarkę” visą supjaustyti kol pavyko išskirti. Rezultate – viskas užpuvę. Išmestas į atliekų konteinerį.

Atlikus darbus, su Jawomis buvo atliekami testiniai važiavimai.

Išlindo keletas naujų trūkumų. Dirbame toliau juos šalinant.

Taip pat: www.motokultas.lt